Šunų veislių tikrasis aktyvumas

Šuo ir jų veislėsTurėti šunį šiais laikais atrodo mažų mažiausiai natūralus dalykas. Ir toli gražu ne tik kaimo vietovėse ar užmiesčio namų kvartaluose, kur gyventojai turi kur kas daugiau erdvės nei mieste. Šunis ir mieste, butuose laiko vis daugiau žmonių. O kodėl gi ne – tai geras draugas, puikus augintinis, protingas ir supratingas, priverčiantis ir fiziškai pajudėti, ir šiokį tokį paros ritmą susiformuoti, ko taip daugeliui trūksta. Dažna šunų miestuose problema – tai ankšti butai ir per mažai fizinio aktyvumo. Tačiau ir šioje vietoje viskas keičiasi tik į gerą – supratę, jog ir gyvūnas kenčia, žmonės vis dažniau renkasi mažąsias šunų veisles auginimui nedideliuose butuose. Taip pat vis dažniau atsižvelgia ir į veislės ypatumus – mažiau judrūs šunys visada jausis kur kas geriau, jei fizinio aktyvumo iš savo šeimininko ir negaus daug.

Tačiau vis dar atsiranda ir tokių, kuriems sunu veisles – būdas išreikšti save, pasirinkus didelį, plaukuotą, įdomų savo išvaizdą augintinį ir laikant jį uždarytą namuose. Panašiai kaip ir automobiliais – perkame didelius ir galingus, pamiršdami tikrąją jų paskirtį. Tačiau vis tik su gyvūnais reiktų elgtis kur kas atsakingiau – nuolat judrumo ištroškęs haskis, vokiečių aviganis ar sibiro laika, uždaryti bute visai dienai, tikrai nesijaus gerai. Net jei ir vakarais netingėsite su savo šunimi nubėgti bent penkis kilometrus, o savaitgaliais išvešite jį kur nors palakstyti dar daugiau, gyvūnui to bus gerokai per mažai. Iš esmės aktyviosios veislės buvo ir išvestos tam, kad judėtų – ar nueitų keliasdešimt kilometrų per dieną medžioklėje, ar temptų rogių kinkinį, ar visą dieną vaikytų nepaklusnias avis. Uždaryti į butus, be galimybės išsilakstyti, tokie gyvūnai ne tik liūdi, bet fiziškai degraduoja – atrofuojasi jų raumenys, kenčia vidaus organai, ne taip, kaip turėtų, vystosi kauliniai audiniai.

Tačiau daugumai žmonių tai atrodo tiesiog nepastebima. Kita vertus, nemažai taip elgiasi tiesiog iš neišmanymo – juk ne visos didžiųjų šunų veislės yra aktyvios, kaip ir ne visiems mažiesiems šunims pakanka vos poros kilometrų pasivaikčiojimų kasdien. Geras pavyzdys – dogas, didžiausia veislė pasaulyje, puikiai jaučiasi ilgas valandas tiesiog gulėdama. O ypač – vyresniame amžiuje. O štai tarp mažųjų nesunku atrasti tikrai judrių padarų, kurie galėtų lakstyti visą dieną, ir pavargti tikrai ne anksčiau nei jų šeimininkams. Tad rinktis augintinį reikėtų tikrai atsakingai, atsižvelgiant ne tik į tai, kaipo jūsų norima veislė atrodo, bet ko ji ir reikalauja. Ir ar tikrai galėsite savo haskiui ar vilkšuniui užtikrinti pakankamą fizinį krūvį.


Visos teisės saugomos © 2014-2017 Ergoline.lt